- rairoti
- rairóti, -ója, -ójo intr. šnek. 1. lėtai eiti, vėžlioti: Ar neinžiūri, kas tenai rairoja? Trgn. 2. netaisyklingai, sunkiai tarti svetimos kalbos žodžius: Jau jis nenorėtų prispažint, ale rairodamas neišsisuksi, vis tep supras, ką lenkas Vlk. 3. negražiai giedoti: Ko tu čia rairóji kai ubagas po kryžium?! Ds. 4. dejuoti, vaitoti: Ko tu rairóji kap dieglių paremtas Rtn. \ rairoti; parairoti; užrairoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
